- užpečis
- ×ùžpečis sm. (1) [K], Rtr, NdŽ, KŽ, On; Sut, N, užpečỹs (3b) vieta už krosnies, užkrosnis: Ùžpečyje gulėt J. Išveizėjo visur, visas skyles, ùžpečius išveizėjo, nėko nėr Krt. Čia užpečỹs visokių šlamštų buvo prymestas KlvrŽ. Vaikai, tai matydami it kurapkūčiai, vanagui užpuolus, verkia, užpečyj pasislėpę M.Valanč. ^ Nevadintam svečiuo – užpečė̃[je] vieta Plt. Į ùžpečį lįsk, nėkam jau netikęs Krtn. Naktį gimęs, užpečė[je] augęs, girioj gyvenąs, ką mokėsi VP30. Užpečė[je] augęs, koklė[je] krikštytas S.Dauk. Tavo teisybė kaip užpečio šviesybė VP46.
Dictionary of the Lithuanian Language.